Verslo forumas Moldovos Respublikoje – „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“

2018 m. lapkričio 13-14 d. Moldovoje vyko verslo forumas „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“, kuriame dalyvavo ir Utenos rajono atstovai, tai – Virgilijus Gaižauskas (Sudeikių sen.), Giedrius Indrašius (Užpalių sen.) ir Kazimieras Graužinis (Saldutiškio sen.). Į verslo forumą taip pat vyko ir atstovai iš Mažeikių rajono.

Šis forumas yra tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Turizmo vystymas. Nuo tradicijų prie modernaus verslo“ dalis. Projekto tikslas – palankios aplinkos kūrimas turizmo verslui partnerių teritorijose panaudojant esamas vietos tradicijas bei vietos verslo, įskaitant kaimo turizmo, bitininkystės, akvakultūros, žolininkystės ir kitus teikiamus produktus ir paslaugas, susipažįstant (supažindinant) su geriausios ir pažangiausios tarptautinės praktikos pavyzdžiais. Projekte dalyvauja Gruzija, Moldova, Latvija ir Lietuva.

Dalinamės Mažeikių rajono tautodailininkės Raimondos Ramanauskienės straipsniu apie šį verslo forumą.

FORUMO DIENA

Svetlana Budištian, organzacijos „Sansa“ vadovė, Moldovos „Serpentina Nistrului“ VVG vadybininkė pristatė forumo tikslus ir darbotvarkę, svečius – Latvijos, Lietuvos, Gruzijos delegacijas bei Lietuvos ir Latvijos delegacijų parengtą parodą.

Atrodo ko ten važiuoti? Moldova silpna šalis, bet įkvėpimo, noro kurti, tobulėti nors vežimu vežk.

Pranešimais buvo užpildyta visa diena, diskusijos vyko ir pertraukų metu.

Seminaro, konferencijos, ar kaip tą įtemptą dieną pavadintume, pranešimų išvados:

1. Įvairūs maži kultūros/verslo taškai turi jungtis, kad lankant vieną, turistui būtų galima pateikti didesnę įvairovę paslaugų. Svarbu atsižvelgti ir į verslo (biznio) principus:

  • klausyti visų išsakomų problemų;
  • netaupyti pinigų informacijos patarėjams, konsultantams, ekspertams;
  • svarbūs žaidėjai mokantys į biudžetą mokesčius;
  • paketai – šiuolaikiniam žmogui reikia greitai ir komplekse;
  • kaip daro tie, kurie daro geriau už mus;
  • daryti susiėjimą aplinkinių kaimų (tai gali būti 10-15 kaimų), kurie nori bendradarbiauti.

2. Reikia turėti žmogų, kuris „parduotų“ krašto, miesto, kaimo turizmą, kuris pasakytų kas yra gerai ir kas tiks „pardavimui“. Turi būti vienas matymas, kad būtų parengtas pilnas paslaugų kompleksas. Atsakyti į klausimus: kuo žmonės užsiima vietose (verslai, amatai, lokaliniai muziejai, paveldas), kokie gali būti parengti turai – keliai: pieno, uogų, daržovių, gyvulių. Kas yra gražaus: upės, miškai, landšaftas arba iš atrodo neįmanomo įžvelgti nuostabią galimybę ( pvz. latvių Gulbene r., Diksala). Tada ir festivaliai – kulinarijos, sporto ir kt., svečių namai – eko namai apgyvendinimui.

Tokie susitikimai, diskusijos, pasidalijimas patirtimi įkvepia, ragina dar ir dar kartą apsižvalgyti aplink, rasti kas vertinga pritaikyti ir išnaudoti verslui, turizmui, lankytojų traukai.

Konferencijos pabaigoje vienas vietinis bitininkas paprašė žodžio ir vienu sakiniu įvertino visos dienos triūsą : „Pasijutau mažiuku auliuku, bet jūs taip mane įkvėpėte, kad aš grįžęs galvosiu ir tapsiu dideliu“.

Lietuvos delegacija atvežė daug informacinės medžiagos apie Mažeikių ir Utenos kraštą, pristatė tautodailininkės Raimondos Ramanauskienės, Danieliaus Gedučio dirbinius, pademonstravo filmuotą medžiagą apie stovyklaviečių, teikiančių užimtumo paslaugas, veiklą.

Pristatymo medžiaga

Delegacijų vadovai: Loreta Rubežienė, Sandra Fridrihsone, Tariel Karelidze savo šalių patirtį įsisavinant ES paramą, VVG veiklą, turizmo galimybes savo šalyse pristatė ir duodami interviu nacionaliniam Moldovos radijui.

ANTRA DIENA

Supažindinimas su įgyvendintais vietos projektais, kuriems finansavimas buvo skirtas iš VVG „Serpentina Nistrului“ lėšų.

Moldavija, Varnicos kultūros namai, įrengta sporto ir treniruočių (Fitnes) salė, projekto skirta 1800 eurų. Įkūrėjas Dmitrijus sako, kad nežymi suma, bet žinios ir noras gali viską. Jo manymu tai padės patikėti ir kitiems, kad gali įgyvendinti savo svajones.

Kitas įgyvendintas projektas kultūros salės remontas Varnicoje. Čia renkasi vietiniai žmonės, repetuoja, koncertuoja, kuria bendruomenę.

Kitame kaime pagal projektą už 1500 eurų buvo nupirktas variklis gelbėjimo valčiai. Ji labai svarbi, kai vyksta vaikų treniruotės baidarėmis arba vyksta varžybos vandenyje. Kiekvienais metais treniruotes lankančių vaikų ir jaunimo skaičius didėja. Treniruojami vaikai iš dviejų kaimų. Čia ne tik vyksta treniruotės, bet statomi ir įrengiami apgyvendinimui skirti nameliai, kurie yra nuomojami čia atvykstantiems užsiimti vandens sportu.

Pasitikusi kaimo Gura Bicului merė Lilia Brehova supažindino su jauna kirpėja, kuri laimėjo projektą „Keliaujanti kirpykla“. Tai socialinis projektas. Už 2000 lėjų įsigytos priemonės leido keliauti per vietinius kaimus ir apkirpti senus žmones, padaryti šukuosenas, tiesiog parodyti dėmesį ir pakelti ūpą.

Toliau kelionė tęsėsi į šiltnamius, kuriuose auginamos daržovės ir savininkas projekto dėka įsigijo traktorių žemei šiltnamiuose tvarkyti. Tai gerokai palengvino ir paspartino darbą.

Dar vieni kultūros namai, kuriems buvo nupirkti baldai ( 1000 eurų) užimtumo centrui. Čia renkasi vaikai ir suaugę. Yra įvairių būrelių, vyksta seminarai.

Ir paskutinis aplankytas objektas tai 150 galvų ožkų ūkis. Šiame ūkyje yra daromi ožkų sūriai ir degustacija. Projekto pagalba sutvarkyta aplinka, pastatyta pavėsinė, kurioje ir vyksta sūrių degustacija.

Džiaugiasi visi ir tie kurie laimi projektus, ir tie kurie naudojasi, ir tie kurie dar turi galimybę rašyti, kurti ir laimėti.

Informaciją parengė tautodailininkė Raimonda Ramanauskienė

Nuotraukos Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės