Projektas „Žvejybos paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Utenos ir Neringos žvejybos ir akvakultūros regionuose“

Projekto tikslas – žvejybos paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas skatinant žūklės turizmo praktiką, vandens, povandeninį ir nardymo turizmą Utenos ir Neringos žvejybos ir akvakultūros regionuose.

Projekto uždaviniai:

  1. Konferencija, skirta žvejybos paveldo Utenos ir Neringos žvejybos ir akvakultūros regionuose pristatymui ir gerųjų vietos projektų patirties lankymas Neringos savivaldybėje. Konferencijoje ir gerųjų vietos projektų patirties lankymo veiklose dalyvaus 10 dalyvių iš projekto koordinatoriaus regiono ir 20 dalyvių iš partnerio Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Vidmarės“ regiono. Viso renginio trukmė 3 dienos. Preliminari programa pridedama prie paraiškos priedų.
  2. Studijų vizitas Utenos rajone, skirtas pažintinėms bei edukacinėms veikloms žūklės, vandens, povandeninio ir nardymo turizmo patirties pristatymui su luoto skaptavimo edukacija Sudeikiuose. 3 dienų studijų vizito metu (įskaitant nuvykimą ir parvykimą) dalyvaus 10 dalyvių iš partnerio Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Vidmarės“ regiono bei 20 dalyvių iš projekto koordinatoriaus regiono, kurie pristatys įvairių Utenos regiono vietos veiklos grupės regiono organizacijų patirtį. Preliminari programa pridedama prie paraiškos priedų.

Plačiau apie luotus ir luoto skaptavimo edukaciją, kuri vyks studijų vizito metu

Luotai - ankstyviausios ir plačiausiai naudotos vandens transporto priemonės. Šiaurės Europoje jie atsirado pačioje Mezolito pradžioje. Akmens amžiaus luotų fragmentų buvo rasta ir Lietuvoje.

Archeologiniai žvalgomieji tyrimai atlikti keturiuose  Lietuvos ežeruose: Luokesaičio ežere (Molėtų r.), Asvejos (Dubingių) ežere (Molėtų r.), Gelvanės ežere (Širvintų r.), ir Jagomanto ežere (Švenčionių r.). Jų metu aptikti trys luotai Luokesaičio, Asvejos ir Jagomanto ežeruose. Datuoti šiuos luotus sunku, nes nėra sudaryta luotų tipologijos, jie nuskendę vieni, be jokio papildomo inventoriaus, kuris tarnautų kaip indikacija datavimui. Etnografinėje medžiagoje išlikę duomenys liudija, kad vėlesniais laikais — XIX a. paplitę plokščiadugniai luotai. Rastieji luotai yra apvalaus dugno, taigi jų datavimas turėtų būti ankstyvesnis. Beje luotai gan stipriai apirę, turint omenyje konservuojančias vandens ir dumblo savybes, reiktų manyti, kad jie po vandeniu jau guli senai. Preliminariai jie datuojami vėlyvaisiais viduramžiais.

Visi trys luotai buvo panašios konstrukcijos — ne smailiais, ne iškilusiais, užapvalintais galais. Gale turėjo pertvarą, įstatoma atskirai, pritvirtinant kaiščių pagalba. Pertvara atitvėrė centrinę laivelio dalį nuo galo, kur dedama pagauta žuvis. Jie taip pat šonuose galėjo turėti plūdurus stabilumui palaikyti. Tai paprastos konstrukcijos luotai, matyt, paplitę rytų Lietuvos ežeryne.

Pagal mokslininkų tyrinėjimus, pasitelkus nagingus meistrus projekto metu bus vykdoma edukacija ir bus iš didelio skersmens ąžuolinio, eglinio arba drebulinio rąsto išskaptuotas luotas. Edukacijoje galės dalyvauti visi projekto dalyviai ir Utenos krašto svečiai. Išskaptuotas luotas bus nuleistas į Alaušo ežero vandenis ir taps  atkurta tvaria žvejybos paveldo priemone, kuri praktiškai taps šio projekto simboliu, parodanti  kaip reikia išsaugoti  žvejybos paveldą ir jį puoselėti Utenos (Aukštaitijos  vidaus  vandenyse) ir Neringos (Kuršių marių ir Baltijos jūros  priekrantėje) žvejybos ir akvakultūros regionuose.

Bendra projekto vertė – 13 639,81 Eur

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2021 m. balandžio mėn. 1 d.

Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2023 m. kovo mėn. 31 d.

Projekto vykdytojas Utenos regiono vietos veiklos grupė.

Projekto partneris - asociacija Vidmarės.

Artimiausios veiklos:

2021 m. rugsėjo 21-23 d. Neringos rajone vyks konferencija „Žvejybos paveldas istorijos, gamtos ir dabarties sintezėje“. Konferencijos metu vyks vietos projektų „Nidos žvejo etnografinės sodybos renesansas, naujos veiklos ir patirtys“; „J.Šato žuvies apdirbimo įmonės plėtra”; „Istorinės ekspozicijos apie Juodkrantės žvejų gyvenimą atnaujinimas” pristatymai. Taip pat vyks ir kiti įvairūs susitikimai su vietos bendruomenių atstovais, verslininkais.

2021 m. rugsėjo 13 d. informacija

 

ŽVEJYBOS PAVELDAS ISTORIJOS, GAMTOS IR DABARTIES SINTEZĖJE

Utenos regiono vietos veiklos grupė įgyvendindama projektą „Žvejybos paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Utenos ir Neringos žvejybos ir akvakultūros regionuose“ kartu su partneriu asociacija Vidmarės 2021 m. rugsėjo 21-23 d. lankėsi Neringos mieste, kur dalyvavo konferencijoje „Žvejybos paveldas istorijos, gamtos ir dabarties sintezėje“. Į šią konferenciją vyko 10 atstovų iš Utenos rajono.

Išvykę iš Utenos anksti ryte Juodkrantę pasiekėme per pietus. Susitikę su asociacijos Vidmarės administratore Rasa po pietų patraukėme į Nidą, kur aplankėme pirmąjį vietos projektą. Tai biudžetinės įstaigos „Neringos muziejai“ vietos projektas Nidos žvejo etnografinės sodybos renesansas, naujos veiklos ir patirtys“. Šio projekto tikslas: vykdant naujai sukurtas patyrimines, interaktyvias edukacines veiklas specialiai tam įrengtose bei pritaikytose Nidos žvejo etnografinės sodybos erdvėse (taip pat sumaniai pritaikant ir panaudojant sodybos lauko teritoriją), puoselėti, saugoti bei populiarinti Kuršių nerijos žvejybos tradicijas pasitelkiant vietos žvejų žinias ir patirtį; aktualizuoti ir sudaryti kokybiškas sąlygas tiek vietos bendruomenei, tiek krašto svečiams suvokti turtingą ir daugiasluoksnę Kuršių nerijos krašto istoriją, įvairialypį kultūros palikimą, žvejų būties ir buities ypatybes, taip siekiant kurti pridėtinę šio krašto vertę vietos bendruomenės bei čia atvykstančių svečių sąmonėje. Uteniškius čia svetingai pasitiko muziejininkė-edukatorė Edita, kuri aprodė muziejų, papasakojo daug istorinių faktų apie muziejaus vietą bei žvejybos istoriją. Muziejuje taip pat turėjome galimybę išbandyti ir interaktyvias veiklas.

Pavakaryje visi rinkomės Nidos prieplaukoje iš kurios piratų laivu plaukėme kuršių mariomis. Kapitono padėjėjas ir gidas Manfredas papasakojo apie marias, saugomas kopas bei apie mariose gyvenančias žuvis.

Po pažinties su mariomis ir atsisveikinus su piratų laivo įgula, patraukėme į šalia prieplaukos esančią kavinę, kurioje mūsų laukė jos šeimininkai. Čia įgyvendinamas kitas vietos projektas „J.Šato žuvies apdirbimo įmonės plėtra“, kurį įgyvendina J.Šato žuvies apdirbimo įmonė pagal priemonę „Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos“. Papasakojus apie projektą, šeimininkai susirinkusius dalyvius vaišino savo gaminama produkcija – žuviene bei įvairia rūkyta žuvimi.

Antroji diena prasidėjo kavinėje „Kuršis“, kurioje susitikome su vietos bendruomenės atstovais, verslininkais, valdžios atstovais. Dviejų dalių pranešimą apie žvejybos verslo istorines tradicijas ir dabartį susirinkusiems dalyviams skaitė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Švagždys. Pertraukos metu turėjome galimybę aplankyti šalia naujai atidarytą Mizgirių gintaro muziejų-galeriją. Šioje šeimos galerijoje yra daugybė skirtingų dydžių ir formų gintarų. Didžiausias sveria 3800 gr. Eksponatus leidžiama liesti, galerijoje yra didžiulė inkliuzų kolekcija, kurioje galima pamatyti vabzdžius, augalus, plunksną, vorą. Išvykdami iš Nidos į Juodkrantę dar apžiūrėjome Pilkąsias kopas, kuriose atsiskleidžia Kuršių Nerijos nacionalinio parko grožis ir jo ypatumai. Vakare susitikimo su vietos bendruomene ir dalyvavome Rudens lygiadienio šventėje.

Paskutiniąją konferencijos dieną dalyviai buvo supažindinti su Juodkrantės senosiomis vilomis, jų istorija, vėliau žygis tęsėsi per Juodkrantės sengirę. Žygio pabaigos taškas buvo pas vietinį žveją Karolį. Žvejys Karolis Tamulis Juodkrantėje žvejyba verčiasi jau penktą sezoną. Šio amato išmoko iš savo senelio ir dėl jo gyvenimą Vilniuje iškeitė į, kaip pats sako, svajonių darbą Juodkrantėje. Verdant žuvienę Karolis pasakojo apie žvejybos kuršių mariose istoriją, ypatumus, supažindino su įvairiais žvejybos įrankiais, papasakojo apie edukacijas mokiniams. Prieš atsisveikinant su Neringos kraštu konferencijos dalyviai dar apsilankė Liudviko Rėzos kultūros centre, kuriame buvo supažindinti su vietos projektu „Istorinės ekspozicijos apie Juodkrantės žvejų gyvenimą atnaujinimas“.

Nors visos kelionės metu namo mus lydėjo smarkus lietus, grįžome namo vėlai vakare ir pavargę, bet pilni gerų įspūdžių ir įkvėpimų.

Utenos RVVG informacija
Modesto Gadliausko, Rasos Slesoriūnienės nuotraukos