EU CAP Network seminaras „LEADER ir socialinis atsparumas“: pagrindinės įžvalgos
Seminaro tikslas – aptarti, kaip LEADER metodas ir vietos veiklos grupės gali stiprinti kaimo bendruomenių socialinį atsparumą, gebėjimą pasirengti krizėms, jas atlaikyti, atsigauti ir prisitaikyti prie pokyčių.
Diskusijose pabrėžta, kad socialinis atsparumas tampa vienu svarbiausių Europos kaimo vietovių iššūkių, susijusių su klimato kaita, migracija, saugumo ir civilinės saugos klausimais, dezinformacijos plitimu bei socialiniais ir ekonominiais pokyčiais. Akcentuota, kad atspari bendruomenė geba ne tik reaguoti į sukrėtimus, bet ir mokytis iš patirties bei stiprėti ateityje.
Svarbi renginio tema buvo dezinformacijos poveikis. Ekspertai pabrėžė, kad medijų raštingumas, kritinis mąstymas, patikimos informacijos vertinimas ir bendruomenių švietimas tampa esminiais socialinio atsparumo elementais.
Dalyviai nagrinėjo keturias pagrindines temas:
• klimato krizę ir ekstremalius gamtos reiškinius;
• saugumą ir civilinę saugą;
• migraciją ir gyventojų perkėlimą;
• dezinformaciją ir medijų raštingumą.
Praktinių užsiėmimų metu buvo analizuoti realūs krizių pavyzdžiai, modeliuojamos galimos vietos bendruomenių reakcijos ir aptariamas VVG vaidmuo krizių valdymo ekosistemoje. Taip pat vyko išvykos į Vilkaviškio ir Sūduvos VVG teritorijas, kur pristatyti LEADER projektai, stiprinantys bendruomenių pasirengimą krizėms, savitarpio pagalbą, socialines paslaugas ir vietos gyventojų įsitraukimą.
Viena svarbiausių seminaro išvadų – VVG negali vienos išspręsti visų iššūkių, tačiau jos atlieka išskirtinį vaidmenį telkdamos bendruomenes, stiprindamos pasitikėjimą, kurdamos partnerystes ir jungdamos vietos institucijas, nevyriausybines organizacijas, verslą bei gyventojus.
Seminaro metu pristatytas socialinio atsparumo modelis išskyrė keturis tarpusavyje susijusius gebėjimus:
• pasirengti (Prepare);
• atlaikyti (Withstand);
• atsigauti (Recover);
• prisitaikyti (Adapt).
Pagrindinė renginio žinutė – socialinis atsparumas prasideda vietos bendruomenėse. Kuo stipresnis socialinis kapitalas, tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir vietos lyderystė, tuo geriau kaimo vietovės geba įveikti krizes ir kurti tvarią ateitį.
