Gauti atsakymai į klausimus, kuriuos uždavėme LRS pirmininkui

2018 m. gegužės 3 d. Utenos regiono vietos veiklos grupė gavo atsakymus į klausimus dėl stringančios LEADER programos, galimybių ir perspektyvų iš LR Žemės ūkio ministerijos, kurie buvo užduoti LRS pirmininkui V. Pranckiečiui. 2018 m. sausio 18 d. Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkė Jolita Umbrasienė susitiko su LRS pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Susitikimo metu buvo aptarti LEADER programos įgyvendinimo trukdžiai, galimybės ir perspektyvos. Kadangi susitikimo laikas buvo ribotas, Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkė įteikė Seimo pirmininkui klausimus, pateikiamas originalus rašto tekstas:

Klausimas:

1. Dėl vietos plėtros strategijų vertinimo proceso, pažangos vertinimo

1.1.Dėl buvusio neefektyvaus Vietos plėtros strategijų (toliau VPS) vertinimo proceso, kuris užsitęsė daugiau nei metus  ne kartą buvo kreiptasi į LR Žemės ūkio ministeriją (toliau ŽŪM), atskirus Seimo narius, Seimo kaimo reikalų komitetą. 2016 m. visos Lietuvos vietos veiklos grupės pasirašė paramos sutartis, tačiau dėl įvairių kliūčių (įvardintų  šiame rašte  žemiau)  VPS įgyvendinimas stringa.

1.2. Iš ŽŪM turime informaciją, kad 2019 metais turės būti atliktas VPS pažangos vertinimas, kur bus imami iki 2018 m. pabaigos pasiekti rezultatai. Vertinimo rezultatai nulems tolesnes ES paramos sumas kaimo plėtrai.

Man, kaip Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkei, Utenos apskrities vietos veiklos grupes atstovaujančiai Vietos veiklos grupių tinkle yra labai svarbu, kad VPS pažangos vertinimas būtų teigiamas ir Lietuva negautų jokių sankcijų ar finansinių apribojimų.

Nerimą kelia faktas, kad iki šiandien mes, tie kurie įgyvendiname VPS dar vis nežinome kriterijų, pagal kuriuos bus atliekamas Pažangos vertinimas. Gali būti, kad tie kriterijai ribotam skaičiui žmonių yra žinomi, tačiau  tikslios, viešos oficialios informacijos nėra.

Atsakymas:

Vietos plėtros strategijų administravimo taisyklių[1] 62–78 punktuose yra aprašytas vietos plėtros strategijų (toliau – strategija) įgyvendinimo tarpinis vertinimas, kuris numatytas 2020 m. Tuo metu bus vertinama strategijų įgyvendinimo pažanga (rezultatai), pasiekti nuo strategijų partvirtinimo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vertinimo tikslas – nustatyti, ar strategijos įgyvendinamos rezultatyviai, kad joms būtų skirta strategijos paramos sutartimi rezervuota paramos strategijai įgyvendinti lėšų dalis (20 proc.). 

2019 m. yra numatytas visos KPP[2] įgyvendinimo tarpinis vertinimas, kurio metu bus įvertinti Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtros politikos prioritetų pasiekimai ir svarstomas klausimas dėl 6 proc. KPP rezervuotų lėšų naudojimo tolimesniam KPP priemonių, įskaitant LEADER priemonę, įgyvendinimo. Priemone LEADER ir strategijomis prisidedama prie 6 ES kaimo plėtros politikos prioriteto tikslų, todėl labai svarbi pažanga, kurią vietos veiklos grupės (toliau – VVG) pasieks iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Klausimas dėl tarpinių vertinimų ir jų atlikimo procedūrų yra ne vieną kartą aptartas su Vietos veiklos grupių tinklu (toliau – VVG tinklas). Paskutinį kartą šis klausimas svarstytas LEADER darbo grupės[3] posėdyje, vykusiame 2018 m. sausio 24 d. (2018-02-27 protokolas Nr. 8D-102 (5.50)). Darbo grupės metu svarstyta medžiaga buvo pateikta el. paštu VVG tinklui susipažinti ir nagrinėti, teikti siūlymus. Ministerija VVG tinklui pateikė 2017 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisijos parengtas ir 2017 m. gruodžio 15 d. į lietuvių kalbą išverstas (oficialus Europos Komisijos vertinimas) LEADER ir bendruomenių inicijuotos vietos plėtros vertinimo gaires, taip pat LEADER darbo grupės metu aptarė šias gaires ir pristatė savo siūlymą dėl tarpinio  rezultatų vertinimo (šis siūlymas yra LEADER darbo grupės 2018-02-27 protokolo Nr. 8D-102 (5.50) 3 priedas).

Pažymėtina, kad dėl tarpinio vertinimo detalių aptarimo, išorės ekspertų būtinumo, rezultatų matavimo rodiklių, poveikio reikšmių nustatymo galutinių sprendimų nėra, jie bus priimti kartu su VVG tinklu LEADER darbo grupės posėdžiuose ir, kaip visuomet, pristatyti visoms VVG.

Ministerija nesutinka su Utenos regiono VVG nuomone, kad LEADER priemonės įgyvendinimas stringa, kadangi yra bent 40 proc. VVG, kurios priėmė ir vertina nuo 12 iki 20 vietos projektų (kuriuose prašoma paramos suma apie 14 mln. Eur), skelbia nebe pirmuosius kvietimus teikti vietos projektų paraiškas. Tik nedidelė dalis VVG strategijas įgyvendina lėčiau.

[1] Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-8 „Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“.

[2] Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa, patvirtinta 2015 m. vasario 13 d. Europos Komisijos sprendimu  Nr. C(2015)842.

[3] Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės įgyvendinimo darbo grupė, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 3D-261 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „LEADER“ priemonės įgyvendinimo darbo grupės sudarymo“.


Klausimas:

2. Dėl skirtingų LEADER teisės aktų traktavimo bei terminų numatytų tuose teisės aktuose nesilaikymo.

2.1. Susidaro įspūdis, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra  (toliau NMA) yra ŽŪM steigėja, nes jos darbuotojai savaip  interpretuoja ŽŪM ministro įsakymais patvirtintas taisykles, nesilaiko teisės aktuose numatytų terminų, priima sprendimus, kurie nėra apibrėžti galiojančiuose teisės aktuose.

2.2. Nuo to nukenčia galutinis naudos gavėjas – vietos projektų įgyvendintojai: kaimo gyventojai, verslininkai, bendruomenės.

Utenos regiono vietos veiklos grupė nuo 2017 m. lapkričio pradžios derina dokumentaciją trims priemonėms. Nors pagal Taisykles šiam procesui yra skirta 20 darbo dienų iki 2018-01-23 dar nesame suderinę nė vienos priemonės. Kitos Lietuvos vietos veiklos grupės turi aibę pavyzdžių pagrįsti šiems teiginiams. Ypač tos, kurios jau yra susiderinę dokumentaciją su NMA ir yra gavę vietos projektus bei dirbę su jų vertinimu.

Atsakymas:

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) yra KPP įgyvendinančioji institucija, kurios funkcijos yra atlikti vertinimą, administruoti projektus, atlikti paramos lėšų mokėjimus, vykdyti projektų kontrolę ir kt. Tikslios Agentūros funkcijos yra aprašytos KPP administravimo taisyklių[1] 10 punkte.

Konkretus atvejis, kai Agentūroje ilgai užtruko Utenos regiono VVG finansavimo sąlygų aprašų derinimo procesas, yra sąlygotas ne tik Agentūros darbuotojų didelio darbo krūvio ar netinkamo teisės aktų interpretavimo, bet ir Utenos regiono VVG pateiktų dokumentų trūkumų, netinkamo procedūrų atlikimo, pvz., neatlikus strategijos nuostatų pakeitimo, nėra galimybės įtraukti finansavimo sąlygų apraše kitokių nuostatų, nei tų, kurios numatytos strategijoje, kadangi šie dokumentai yra susiję, todėl turi būti laikomasi nuoseklumo. Ši situacija yra išspręsta, kadangi ministerija inicijavo nuolatinius susitikimus su Agentūros darbuotojais, KPP priemonės LEADER įgyvendinimą reglamentuojantiems teisės aktams aptarti, problemoms analizuoti, dalintis patirtimi, o Utenos regiono VVG buvo skirtas atskiras dėmesys.

Ministerija pripažįsta, kad skirtingam tesės aktų interpretavimui, skirtingos praktikos formavimuisi įtakos turi ir didelė Agentūros darbuotojų kaita, tačiau šiuo metu Agentūros darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su LEADER priemone ir VVG, komanda yra suburta. Nuolatiniai susitikimai ir bendri probleminių klausimų sprendimai, diskusijos situaciją pagerino. 

Vietos projektų administravimo taisyklėse[2], kurių pakeitime, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-226, yra numatyta galimybė VVG savarankiškai parengti finansavimo sąlygų aprašus (nederinti jų su Agentūra), taip pat šiuo pakeitimu yra žymiai sutrumpinti procesai, pagerintos sąlygos (supaprastinti reikalavimai, numatyta galimybė tikslinti vietos projektus ir pan.), todėl LEADER priemonės įgyvendinimo procesas vyks greičiau ir sklandžiau. Be to, ministerija gegužės mėnesį yra numačiusi seminarus VVG, kurių metu bus aptariami Vietos projektų administravimo taisyklių pakeitimai, taip pat apžvelgiami vietos projektų atrankos kriterijai (šiuose seminaruose dalyvauti kviečiama ir Agentūra). Utenos regiono VVG atstovai bus pakviesti atvykti į seminarą, kuris vyks š. m. gegužės 17 d. Utenoje, šio renginio metu bus galimybė gauti daugiau informacijos VVG rūpimais klausimais.

[1] Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“.

[2] Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544 „Dėl Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“.


Klausimas:

3. Dėl darbo vietų kūrimo ne pelno sektoriuje.

3.1. Įsipareigojimai Briuseliui dėl darbo vietų kūrimo ir jų išlaikymo 5 metus rengiant VPS nebuvo apgalvoti. Ypač dėl bendruomeninio ir socialinio verslo kūrimo ir plėtros.  O sukurtų darbo vietų išlaikymas 5 metus yra vietos valdininkų siurprizas Vietos veiklos grupėms.  Sukūrus darbo vietą iš paramos priemonių, kurios yra finansuojamos tiesiai per NMA šis laikotarpis yra 3 metai.

3.2.Įsipareigojimai  užtraukiant  prievolę kurti darbo vietas ne pelno sektoriaus organizacijoms buvo apgalvoti ir tik į vieną pusę. Nebuvo pagalvota, kaip bus su PVM kompensavimu. Vietos veiklos grupės niekaip negali įrodyti ŽŪM, kad šį klausimą būtina spręsti nedelsiant, norint kurti darbo vietas ne pelno sektoriuje. Nesprendžiant klausimo vietoje alternatyvus sprendimas būtų persiderėti su Briuseliu (kaip tai buvo padaryta kitų ES šalių), kol dar yra laiko.

Atsakymas:

2014–2020 metų finansavimo laikotarpio priemonė LEADER Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, prisideda prie 6 ES kaimo plėtros politikos prioriteto įgyvendinimo – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Darbo vietų kūrimas įgyvendinant strategijas yra vienas iš svarbiausių LEADER priemonių ir VVG uždavinių.

Pažymėtina, kad ministerijos tikslai įgyvendinant strategijas yra susieti su vietos bendruomenių, nevyriausybinio sektoriaus savarankiškumo, finansinio nepriklausomumo ir įgalintos kryptingos veiklos siekimu. Neskatinant vietos bendruomenių verslumo, užimtumo, nekuriant darbo vietų ir negeneruojant pajamų, nėra galimybių stiprinti ir aktyvinti kaimo vietovėse veikiančių NVO.

Dėl darbo vietų, sukurtų įgyvendinant vietos projektus pagal strategijas, išlaikymo termino – Vietos projektų administravimo taisyklių 6.32 papunktyje yra apibrėžtas vietos projektų kontrolės laikotarpis, kuris yra 5 metai nuo galutinio mokėjimo prašymo įvertinimo (lėšų išmokėjimo) dienos. Ministerija, siekdama palengvinti kaimo vietovių bendruomenėms, NVO ir socialinio verslo vykdytojam tenkančią naštą – išlaikyti sukurtas darbo vietas 5 metus, pasinaudojo reglamento (ES) 1303/2013[1] 71 str. c dalies paskutinės pastraipos nuostatoje įtvirtinta išimtimi dėl darbo vietos išlaikymo termino ir bendruomeninio, NVO ir socialinio verslo projektuose darbo vietų išlaikymas kontroliuojamas tik 3 metus. Ši išlyga padaryti tik KPP priemonės „LEADER“ atveju, kadangi užimtumo didinimas ir naujų darbo vietų kūrimas Lietuvai yra labai aktualus.  

Ministerijos nuomone, VVG turėtų labiau susitelkti į vietos projektų turinį ir juose numatomoms galimybėms generuoti pajamas, tokiais atvejais darbo vietų išlaikymas 3 ir daugiau metų nekeltų jokių sunkumų. Vis tik, VVG labiau rūpinasi, kaip sukurti darbo vietas, nevykdant ekonominės veiklos ir dėl tokio požiūrio kyla klausimų, kaip jas išlaikyti.

Dėl galimybių kompensuoti pridėtinės vertės mokestį (PVM) veiksmai yra atliekami, t. y. kiekvienoje LEADER darbo grupėje ir LEADER koordinavimo grupėje ir rengiant atskirus teminius susitikimus su kitų institucijų atstovais, kuriuose dalyvavo ir VVG tinklo atstovai, ne vieną kartą ir Utenos regiono VVG pirmininkė Jolita Umbrasienė. Vietos projektų administravimo taisyklėse įtvirtinta PVM nuostata, suderinta su   ES paramos panaudojimo 2014–2020 m. teisynu – atitinka Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (bendrasis reglamentas, taikomas visiems Europos struktūriniams ir investavimo fondams, įskaitant EŽŪFKP)  69 str. 3 d. c) punktą, kuriame numatyta, kad iš Europos struktūrinių ir investavimo fondų PVM nefinansuojamas, išskyrus atvejus, kai jo negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus.

2018-04-11 vykusiame LEADER įgyvendinimo koordinavimo grupės posėdyje VVG tinklas informuotas, kad PVM klausimas teikiamas svarstyti (nebe pirmąjį kartą) PVK[2]. 2018-04-23 vykusiame PVK posėdyje šis klausimas svarstytas ir priimtas sprendimas – PVM kompensavimo paramos lėšomis bei kontrolės mechanizmus, siekiant išvengti dvigubo PVM kompensavimo, aptarti su Valstybine mokesčiu inspekcija prie Finansų ministerijos (pasitarimas numatytas 2018-05-07). Aptarus šį klausimą, VVG tinklas bus informuotas apie priimtą sprendimą, atitinkamai bus imamasi veiksmų, priimtam sprendimui įgyvendinti.

[1] Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fonui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystė fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

[2] Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programinio laikotarpio valdymo komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programinio laikotarpio valdymo komiteto sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo“.


Klausimas:

4. Dėl inovacijų diegimo.

4.1. Esu dalyvavusi ne viename seminare, konferencijoje užsienyje, kur buvo kalbama apie inovacijas. Įvertinus mano  turimą  ir įgytą patirtį, susidaro įspūdis, kad ES paramą  kaimo plėtrai administruojanti  agentūra nežino kas tai yra inovacijos. Nežiūrint, kad  ŽŪM yra patvirtinta metodika. Yra pavyzdžių, kai  dėl vertintojų nekompetencijos atmetami inovatyvūs projektai. Taip formuojama nuomonė, kad kaimui inovacijos nebūtinos.

Atsakymas:

Pirmiausia inovacijos turi būti aprašytos konkrečios VVG strategijos, parengtos pagal Vietos plėtros strategijų atrankos taisykles[1], 3 priedo 8 dalies 8.4 papunktyje. Inovacijoms diegti gali būti apibrėžiama konkreti teritorija (kaimas, seniūnija, savivaldybė ar pan.), kurią nustatyti turi VVG finansavimo sąlygų apraše. Inovacijos turi būti įvertinamos pagal Inovatyvumo vertinimo metodiką[2].

Vietos projekto inovatyvumo pagrindimą gali būti sunku įvertinti, todėl Agentūros darbuotojams gali kilti klausimų dėl atitikties Inovatyvumo vertinimo metodikoje nurodytiems inovatyvumo požymiams. Klausimams, kylantiems vertinant vietos projektus ir įgyvendinant strategijas, spręsti Agentūra numato organizuoti susitikimus su VVG ir Agentūros darbuotojais. Paskutinieji susitikimai vyko kovo mėnesį ir VVG tinklo vertinimu buvo labai naudingi. Tokie susitikimai, kaip metodinė pagalba VVG, yra įteisinti Vietos projektų administravimo taisyklių 110.3 papunktyje (naujoje Vietos projektų administravimo taisyklių redakcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-226).

[1] Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-343 „Dėl Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, atrankos taisyklių patvirtinimo“.

[2] Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicinių priemonių projektų inovatyvumo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 3D-918 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos investicinių priemonių projektų inovatyvumo vertinimo metodikos patvirtinimo“.


Klausimas:

5. Dėl įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimo.

5.1. Utenos regiono vietos veiklos grupė turi didelę patirtį VPS rengimo ir įgyvendinimo patirtį. Sėkmingai įgyvendintos 2004-2016 m. bei 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos. 2017-2013 m. laikotarpiu iš ES paramos lėšų esame susiremontavę patalpas (214,26 m2), kurias pagal panaudą naudojame iš Utenos rajono savivaldybės. Prieš investuojant lėšas privalėjome panaudos sutartį sudaryti nemažiau negu 10 metų.  Atėjus 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiui Taisyklėse buvo apibrėžtas tinkamas patalpų plotas iki 100 kvadratinių metrų patalpoms suteikiamoms pagal panaudą ar nuomą. Todėl 2016 ir 2017 metais mūsų vietos veiklos grupė turėjome susimokėti už patalpų komunalines paslaugas per 2000 eurų. Manome, kad tai yra neteisinga. Esame kreipęsi dėl šios situacijos į ŽŪM, esant ministre Virginijai Baltraitienei, ji buvo davusi nurodymą šią klaidą ištaisyti. Tačiau nespėjo pakontroliuoti ar jos nurodymas buvo įvykdytas. Todėl pakartotinai per vietos veiklos grupių tinklą kreipėmės į dabartinį ŽŪM Ministrą Bronių Markauską. Atsakymo dar negavome. Situacija, kai organizacija vykdydama savo įsipareigojimus ir įprastą savo veiklą,  dėl kitų institucijų veiklos tęstinumo neužtikrinimo tampa skolinga, bei turi rūpintis lėšų rinkimu skolų padengimui, yra nenormali.  Prašau padėti išspręsti šį klausimą.

5.2. Kitas įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimo aspektas yra dėl suformuotos užduoties vietos veiklos grupėms atlikti 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu įgyvendintų vietos projektų priežiūrą. Atsitiko taip, kad įpareigojimas duotas, o resursai šios užduoties vykdymui yra pačios organizacijos vidinių resursų ( žmogiškųjų, kanc. prekių, kuro, patalpų, transporto, ryšių) ieškojimo ir radimo reikalas. Šiuo metu  vietos veiklos grupėse dirbantys darbuotojai yra įdarbinti pagal darbo sutartis prie 2014-2020 metų VPS įgyvendinimo. Taigi praeito laikotarpio projektų priežiūrą atliekame savanoriškais pagrindais ir iš kitų savo asmeninių resursų.

5.3. Su šiuo klausimu glaudžiai siejasi klausimas dėl savanorystės skatinimo. Tie savanoriai, kurie daug dirba organizacijose savanoriškais pagrindais nėra įvertinti, nėra motyvuojami. Todėl manau, kad plėtojant ir skatinant savanorystę reikalingi teisės aktai, kurie sudarytų savanoriškos veiklos sistemą, kaip tai yra JAV bei kitose ES šalyse.  Pvz. studijų atveju, renkantis studijas pagal vykdytos savanoriškos veiklos profilį, stojantiesiems galėtų būti teikiami paskatinimo balai, o mokamų studijų atveju – mažinamas mokestis už studijas, priimant į darbą turėtų būti užskaitoma savanoriškos veiklos patirtis, kuri dokumentuota savanoriškos veiklos sutartimis galėtų būti naudojama nustatant darbo užmokesčio koeficientą ir kt.

Atsakymas:

5.1. Ministerijai nekyla abejonių dėl Utenos regiono VVG patirties įgyvendinant strategiją, tačiau su įgyta patirtimi, patalpų, kurių išlaikymas finansuojamas KPP priemonės „LEADER“ lėšomis (KPP įgyvendinimas finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir bendrojo finansavimo lėšomis, skiriamomis iš Lietuvos Respublikos biudžeto), dydis nėra susijęs. Skiriant finansavimą strategijai įgyvendinti, įskaitant paramos lėšas, skiriamas strategijai administruoti ir gyventojams aktyvinti, išlaidų poreikis turi būti pagrįstas, t. y. išlaidos, būtinos, realios, suplanuotos, atitinkančios vidutines rinkoje egzistuojančias kainas. Kiekvienoje VVG vidutiniškai dirba nuo 3 iki 5 darbuotojų. Nustatant patalpų dydžio, kuriomis VVG naudosis įgyvendindama strategiją, vadovautasi 2007–2013 metų duomenimis, kuriuos pateikė Agentūra, pagal VVG pateiktas patalpų naudojimo sutartis. Pažymėtina, kad pagal 2007–2013 metų duomenis VVG patalpų plotas buvo: iki 50 m² – 30 VVG; 51–80 m² – 11 VVG; 81–100 m² – 4 VVG;100–140 m² – 5 VVG; 214 m² – 1 VVG (Utenos regiono VVG). VVG biuro plotas, siekiant pagrįstumo, galėjo būti susietas tik su privalomu standartiniu ploto dydžiu, tenkančiu vienam darbuotojui, t. y. pagal standartus 1 darbuotojui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m² ir ne daugiau kaip 12 m² (matematinis skaičiavimas: VVG daugiausiai turi 5 darbuotojus, jiems skiriant po 6 m² biuro ploto, susidarytų ne didesnis kaip 30 m² plotas VVG biurui įrengti, arba tinkamomis finansuoti biuro nuomos ir išlaikymo išlaidoms pripažinti. Net ir tuo atveju, jeigu 5 darbuotojams butų skiriamas didžiausias pagal standartus galimas plotas, tenkantis vienam darbuotojui –12 m², susidarytų iki 60 m² galimas didžiausias plotas VVG biurui įrengti). Ministerija atsižvelgė ir į tai, kad darbdavys (VVG), įrengdamas darbo vietą, turi užtikrinti ir higienos normų paisymą (įrengti, ar užtikrinti, kad būtų įrengti sanitariniai mazgai), pagal įprastos komercinės praktikos standartus įprasta numatyti vietą interesantams priimti, posėdžiams organizuoti (VVG kolegialius organus, turinčius sprendimo priėmimo teisę, sudaro apie 11–13 asmenų, o posėdžiai vyksta nuolatos). Ministerija, siekdama užtikrinti, kad viešosios paramos lėšomis nebūtų finansuojamos nepagrįstai didelės išlaidos, tačiau būtų užtikrinta patogi VVG darbui erdvė, nustatė galimą didžiausią 100 m2 VVG biuro plotą (šis klausimas buvo svarstytas 2015 m. lapkričio               5 d. PVK).

Pažymėtina, kad visos kaimo vietovių ir dvisektorės VVG, išskyrus Utenos regiono VVG, prisitaikė ir sėkmingai veikia iki 100 m2 biuro patalpose.

Atsižvelgiant į minėtus argumentus ir VVG biurui nustatyto ploto dydžio skaičiavimų logiką, ministerija neketina peržiūrėti nustatytos 100 m2 VVG biuro ploto ribos, priešingu atveju būtų pažeista esminė paramos skyrimo sąlygą – finansuoti tik būtinas, realiai suplanuotas ir pagrįstas išlaidas.

5.2. Siekdamos finansavimo 2007–2013 metų strategijoms įgyvendinti, visos VVG žinojo, kad su viešosios paramos lėšomis įgyja pareigas, kurias reikės vykdyti tinkamai. Kadangi daugelis vietos projektų buvo atrinkta ir įgyvendinta strategijos ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo pabaigoje (taikant N+2 taisyklę, iki 2015 m.), vietos projektų kontrolės laikotarpis persikėlė į kitą finansinį laikotarpį ir dėl to VVG turi vykdyti vietos projektų, kuriems taikomas kontrolės laikas, kontrolę ir priežiūrą. Ministerija pažymi, kad tęstinių įsipareigojimų vykdymas yra VVG – kaip paramos gavėjos pareiga, be to šių įsipareigojimų vykdymas nėra kasdienė VVG veikla.

Ministerija nesutinka su teiginiu, kad VVG šį darbą atlieka savanoriškais pagrindais, kadangi VVG darbuotojams KPP priemonės „LEADER“ lėšomis yra mokamas darbo užmokestis bei kompensuojami visi darbuotojui ir darbdaviui privalomi mokėti mokesčiai, taip pat VVG aprūpinamos transporto priemonėmis, įskaitant kurą, ryšių, visiško biuro įrengimo (biuro remonto, baldais, biuro technika, biuro įrenginiais), lėšomis darbuotojų komandiruočių išlaidoms padengti.

5.3. Vietos plėtros strategijų administravimo taisyklėse, numatytos savanoriams skiriamų priemonių išlaidos. LEADER darbo grupės posėdyje Rokiškio rajono VVG pasiūlė numatyti galimybę savanoriškos veiklos VVG laiką įskaityti į darbo patirties įgyvendinant strategijas laiką. Taip VVG savanoriavę asmenys galėtų būti įdarbinami VVG, kaip darbo patirties turintys asmenys. Ministerija neprieštarauja tokiam siūlymui ir artimiausiu metu ketina patikslinti Vietos plėtros strategijų administravimo taisyklių nuostatas.

Pažymėtina, kad savanoriškos veiklos skatinimas ir palankios aplinkos jai vystytis kūrimas, nėra ministerijos kompetencija, tačiau šias idėjas ministerija palaiko. VVG tinklas, kaip visas kaimo vietovių ir dvisektores VVG vienijanti organizacija, gėlėtų imtis iniciatyvos ir teikti siūlymus kompetentingoms institucijoms, pvz., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba kelti šį klausimą NVO taryboje.


Klausimas:

6. Dėl Lietuvos vietos veiklos grupių tarpregioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo ryšių blokavimo.

6.1.Vietos veiklos grupėms teoriškai yra galimybė teikti ir įgyvendinti tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus. Tačiau realybėje įdėjus daug savanoriško darbo, nes šiuose projektuose nenumatytos lėšos nei jų parengimui, nei administravimui ( kas labai keistai atrodo mūsų partneriams iš ES ir net iš Trečiųjų šalių, iš kurių partneriai tarptautiniams projektams yra taip pat tinkami) rezultatų tiesiog nėra. Štai Utenos regiono vietos veiklos tarptautinio bendradarbiavimo projektas, kuris Utenos kraštui yra labai svarbus, (radome 20 procentų lėšų kofinansavimui, nes finansavimo intensyvumas buvo 80 procentų bei Utenos rajono savivaldybės Tarybos pritarimą) buvo atmestas. Minėtas   projektas buvo vertinamas nepagrįstai ilgai, nesilaikant konfidencialumo, neįsigilinus į pateiktą medžiagą, bei į esamas Taisykles, remiantis subjektyvia vertintojų nuomone. Raštu buvome pateikę prašymą, dėl to, kad būtume pakviesti į Projektų atrankos komiteto posėdį. Nebuvome išgirsti. Panaši istorija įvyko ir su Joniškio rajono vietos veiklos grupės tarpregioninio bendradarbiavimo projektu.

6.2.Yra ir kitos vietos veiklos grupės, patyrę įvairių  konfliktinių situacijų kurios tiesiog nenori būti įvardintos, nes tiesiog nenori nemalonumų. Tokį nenorą suprantu, tačiau nepateisinu, nes kalba eina apie visos Leader programos, kuri skirtingai negu kitos ES programos įgyvendinama „iš apačios“, gerą vardą Lietuvoje ir už jos ribų. O kol kas mūsų pasiekimai šios programos įgyvendinime šiuo metu (2018-01-23) yra prastesni net negu Rumunijos ar Bulgarijos.

Atsakymas:

Ministerija, nesutinka su Utenos regiono VVG nuomone, kad nėra numatytos lėšos VVG bendradarbiavimui projektų parengimui ir šių projektų administravimui.

Tarptautinio bendradarbiavimo projektų atveju, VVG, norėdamos inicijuoti projektą, gali kreiptis parengiamosios paramos. Ši parama numatyta ir 2017 m., ir 2018  m. bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo taisyklėse. Parama skirta susitikimams su projekto partneriais, projekto bendram tikslui  išgryninti, nutarti dėl projekto veiklų. Parengiamosios paramos dydis – iki 3000 Eur, intensyvumas – 100 proc. Paminėtina, jog VVG iš strategijos administravimo lėšų gali vykti į tarptautinius renginius ir pan. Analogiškos išlaidos yra tinkamos ir teritorinio bei tarptautinio bendradarbiavimo projekto atveju, nes projekto koordinavimo išlaidos yra tinkamos finansuoti. Šios išlaidos negali viršyti 5 proc. kitų  tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o parama bendradarbiavimo projektui gali siekti iki 100 000 Eur. Pažymėtina, kad Utenos regiono VVG parengiamosios paramos nesikreipė, iš karto pateikė paraišką tarptautiniam bendradarbiavimo projektui įgyvendinti.

Svarbu paminėti, kad Baltijos regiono kaimo plėtros tinklai turi tradiciją kasmet vis skirtingoje šalyje organizuoti VVG bendradarbiavimą skatinančius renginius. Pvz., 2016 m. rugpjūčio mėn. Estijoje vyko tarptautinio bendradarbiavimo mugė (http://maainfo.ee/index.php?id=3967&page=3333& ), o 2017 m. rugsėjo mėn. organizuota tarptautinė VVG konferencija ,,Tinklaveika veikia“ Lietuvoje, subūrusi apie 200 dalyvių iš 13 valstybių (https://www.kaimotinklas.lt/lt/temos/leader-bendradarbiavimas). Utenos regiono VVG šiuose renginiuose dalyvavo. Šį rudenį panašaus pobūdžio renginys planuojamas Latvijoje.

VVG teigia, jog bendradarbiavimo projektų vertinimas yra nepagrįstai ilgas. Pažymėtina, kad pagal ES Reglamento Nr. 1305/2013[1]  44 str. 3 punktą bendradarbiavimo projektų atranka negali užtrukti ilgiau kaip 4 mėn. nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Ši nuostata yra perkelta ir į bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo taisykles.

Utenos regiono VVG tarptautinio bendradarbiavimo paramos paraišką Agentūrai pateikė 2017-08-31. Agentūros duomenimis, vertinant paramos paraišką pareiškėjai buvo siųsti 2 paklausimai (2017-09-22                   Nr. S-KVPS-PPD-26 (10.4.14E); 2017-11-07 Nr. S-KVPS-PPD-45 (10.4.14E) dėl duomenų ir (arba) informacijos pateikimo. Šis projektas buvo 2 kartus svarstytas ministerijos sudarytame projektų atrankos komitete. Komitetas 2017-12-21 posėdyje rekomendavo neskirti paramos projektui įgyvendinti. Projektų atrankos komiteto rekomendacijos pagrindu buvo priimtas galutinis sprendimas dėl paramos neskyrimo šiam projektui.

Dėl VVG dalyvavimo projektų atrankos komiteto posėdžiuose. Pažymėtina, jog pagal įprastą praktiką organizuojant projektų atrankos komiteto posėdžius, pareiškėjai nedalyvauja projektų atrankos komitetų posėdžiuose. LEADER priemonės atveju, projektų atrankos komiteto darbo reglamento 4 punkte (atnaujintas 2017-11-07 posėdyje) yra numatyta galimybė VVG dalyvauti posėdžiuose. Į pirmuosius LEADER projektų atrankos komitetų posėdžius VVG nekviestos, nes laikytasi pozicijos, jog pareiškėjo dalyvavimas posėdyje projekto vertinimo rezultatams įtakos neturi (vadovaujamasi pareiškėjo paramos paraiškoje ir pridedamuose dokumentuose pateiktais duomenimis, informacija). Jei projektas išsamus ir kokybiškai parengtas, pareiškėjo dalyvavimas yra tik kaštų eikvojimas (laiko, kuro sąnaudų, kt.).Visgi, atsižvelgus į VVG tinklo prašymą nuo 2018 m. VVG į šiuos posėdžius yra kviečiamos.

VVG teigia, jog Lietuvos LEADER priemonės įgyvendinimo pasiekimai yra prastesni negu Rumunijos ir Bulgarijos. Pažymime, jog ministerija, būdama EK LEADER pakomitečio narė, neturi šią informaciją patvirtinančių duomenų.  

Norėtume informuoti, kad pagal minėto pagal ES Reglamento Nr. 1305/201310 44 str. 3 dalį, kai projektų atranka vykdoma per Vadovaujančias institucijas, kvietimai teikti paramos paraiškas turi būti organizuojami kuo dažniau. Ministerija, vadovaudamasi šiuo reikalavimu, nustatė, jog kvietimai teikti paramos paraiškas šiais metais vyks net 4 kartus, t. y. nuo vasario 19 d. iki  kovo  19 d.;  nuo balandžio 16 d. iki gegužės 16 d.; nuo birželio 4 d. – liepos 2 d. ir nuo rugsėjo 17 d. iki spalio 15 d. Pažymėtina, jog šis kvietimų tvarkaraštis buvo derintas su Baltijos regiono Vadovaujančiomis institucijomis siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektams atsirasti (kvietimai regione organizuojami vienu metu, projekto partnerių paraiškų vertinimo terminai tie patys ir pan.). Kviečiame Utenos regiono VVG kreiptis paramos dar kartą.

[1] Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m,. gruodžio 17 d. reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005.


Klausimas:

7. Dėl socialinio verslą reglamentuojančių teisės aktų ir socialinio verslo plėtros galimybių.

VPS buvo numatytas socialinis verslas, tačiau šiuo metu mums rekomenduojama, kad kvietimų šiam verslui dar nedarytume, nes nėra teisinės bazės. Tuo tarpu regionuose yra potencialių vietos projektų pateikėjų, kurie turi  gerų idėjų šioje srityje. Mes norėtume  juos palaikyti, juos padrąsinti ir padėti pagelbėti puikioms iniciatyvoms, tačiau mums patiems sunku suprasti kuri ministerija (ŽŪM. ŪKMIN, SOCMIN) rengia ir kada parengs reikiamus dokumentus socialinio verslo kūrimui ir plėtrai. Norėtume aiškumo, kad galėtume planuotis VPS socialinio verslo priemones bei tinkamai informuoti apie jas potencialius pareiškėjus.

Atsakymas:

LEADER priemonės atveju, socialiniam verslui vykdyti ir šiam verslui gauti paramą, dokumentai yra parengti ir patvirtinti. Ministerija, bendradarbiaudama su Ūkio ministerija ir kitomis ministerijomis, institucijomis, organizacijomis, įskaitant mokslo ir inovacijų kūrimo bei diegimo atstovus, parengė Socialinio verslo gaires[1], taip pat parengė ir su Socialinio verslo gairėmis patvirtino socialinio poveikio matavimo skaičiuokles. Šiuos dokumentus rengdama ministerija organizavo 2 darbo grupes, kuriose buvo įtraukti ir VVG tinklo atstovai, be to, ministerija buvo prisijungusi prie Socialinio verslo plėtros įstatymo rengimo darbo grupės, kuri buvo suburta Ūkio ministerijoje, o šiuo metu ministerija prisijungia prie Laipsniško viešųjų paslaugų perdavimo socialiniam verslui ir NVO darbo grupės, kurią artimiausiu metu suburs Ūkio ministerija (įvadinis darbo grupės susitikimas vyko 2018-04-18, ministerija pasiūlė į darbo grupės sudėtį įtraukti ir VVG tinklo atstovą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ministerijos nuomone, nėra jokių kliūčių VVG aktyviai skatinti socialinio verslo kūrimąsi ir plėtrą pagal strategijų priemones.

[1] Socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-720 „Dėl Socialinio verslo vykdymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones gairių patvirtinimo“.


Klausimas:

8. Dėl LEADER programos perspektyvų po 2023 m.

Renginiuose užsienyje teko girdėti atsakingų aukštų Briuselio institucijų pareigūnų kalbas apie šio metodo naudą, reikšmę ir perspektyvas ES.

Ar yra kokių minčių ir veiksmų dėl LEADER metodo tęstinumo Lietuvoje po 2023 metų?

Atsakymas:

Kalbėti apie LEADER metodo tęstinumą ir perspektyvas po 2023 metų yra būtina, tačiau ministerija yra susirūpinusi šio programinio laikotarpio LEADER priemonės įgyvendinimo rezultatais ir sparta. Kadangi, pagal informaciją, gautą iš Agentūros LEADER priemonė įgyvendinama per lėtai, todėl ministerija deda visas pastangas operatyviai spręsti kylančias problemas ir klausimus, susijusius su VVG strategijų įgyvendinimu. Tačiau, vien ministerijos pastangų nepakanka, todėl  ministerija prašo visų VVG daugiau dėmesio skirti strategijos įgyvendinimo spartai ir kokybei, o dialogas su VVG tinklu dėl galimų kliūčių pašalinimo visuomet išliks ministerijos prioritetu.

Diskusijoms apie planuojamas LEADER perspektyvas ministerija š. m. rugsėjo – spalio mėnesį planuoja VVG konferenciją, kurios pagrindinė tema ir bus LEADER perspektyvos po 2023 m., tačiau šiai diskusijai būtina analizuoti ir papildomą aspektą – VVG pozicionavimas ir savo veiklos (ang. self assessment) įvertinimas.

Ministerija tikisi, kad pateikė atsakymus į klausimus, kurie jau ne vieną kartą yra aptarti su VVG tinklu, dėl kai kurių šiame rašte keliamų problemų jau yra priimti sprendimai ir patikslinti teisės aktai.

Džiugu, kad Utenos regiono VVG yra aktyvi organizacija, tačiau įgyvendinant LEADER metodą ir siekiant VVG pripažinimo, kaip LEADER metodu veikiančios VVG, būtina siekti partnerystės, bendrystės su kitomis VVG bei stiprinti tinklo veiklą.

VVG tinklas yra brandi ir veikli organizacija, kuri geba tinkamai atstovauti savo narių ir viso kaimo vietovių NVO sektoriaus interesams, aiškiai formuluoti bendrą VVG, kaimo bendruomenių poziciją, todėl ministerija labiausiai vertina VVG tinklo, kaip vieningos organizacijos, bendradarbiavimą ir gebėjimą sujungti visų Lietuvos kaimo vietovių ir dvisektorių sektorių VVG.

Gautus atsakymus taip pat rasite paspaudę ČIA.

URVVG informacija